Koordinacinio centro „Gilė“ komanda įgyvendino projekto „Alternatyvių investicijų detektorius“ idėją „MES“ (MĄSTAU – ESU – SIEKIU). Projekto dalyviai – nedirbančios ir smurtą patiriančios/patyrusios moterys, gyvenančios Tauragės apskrityje.
Projekto veiklomis buvo siekiama sudaryti sąlygas smurtą patiriančioms ir nedirbančioms moterims dalyvauti profesinių ir asmeninių įgūdžių stiprinimo kelionėje, siekiant tvaraus įsidarbinimo, mokymosi ir sumažinti riziką pakartotinai patirtį smurtą artimoje aplinkoje. Projekte dalyvavo 31 dalyvė, iš kurių 12 dalyvių pradėjo dirbti ir/arba mokytis.
Projektas parodė, kokia svarbi yra pagalba tikslinei grupei. Tęstinis pagalbos teikimas, apimantis įvairiapusę kompleksinę pagalbą, derinant skirtingų pagalbos specialistų darbą, bei pagalbos formas, gali sukurti pridėtinę vertę visuomenei, kuri orientuota į individualaus ir kolektyvinio sąmoningumo augimą. Darbas piramidės principu (sprendžiant sveikatos, saugumo, priklausymo, prieraišumo, savirealizacijos poreikius) mūsų manymu, yra efektyviausias, siekiant įtraukti moteris į darbą ar mokymąsi.
Projekto metu teko pažinti daugybę skirtingų moterų, kurių gyvenimo patirtys nulėmė tai, kokioje situacijoje jos yra šiandien. Grupėje moterys įkvėpė viena kitą drąsiems pokyčiams, teikė palaikymą, dalijosi asmeninėmis patirtimis, išbandė įvairių metodų stiprinančių pasitikėjimą savimi, modeliuojant darbo pokalbius su potencialiu darbdaviu, taip pat dalyvaujant darbo pokalbiuose. Bendrumo jausmas ir jaukūs pokalbiai suteikė dalyvėms daugiau pasitikėjimo savimi, sustiprino tarpusavio bendravimo įgūdžius, įkvėpė drąsos.
Taip pat dalinamės vienos iš projekto dalyvių istorija:
O gal?
„Mano žaislai – šiukšlynas. Prisirinkdavau ten visokio lobio“, – sako ji su šypsena. „Dar prisimenu brolio velvetines kelnes, su kuriomis ėjau į mokyklą“, – tęsia pokalbį. „Mokykla… Sėdėjau viena… Spjaudė mane skrepliais… Patyriau patyčias… Namie? Smurtas. Ai…“, – bet ji šypsosi. „Gal sunkiausia buvo išgirsti: diagnozė vėžys. Jau turėjau kūdikį. Auglys. Operacija. Ai, taip, dar chemoterapija…“ – nubraukia ašarą, bet matyti rankomis pridengta šypsena.
O mūsų klientė – stipri. Kiek įmanydama stengiasi rūpintis trimis savo vaikučiais, vyresnėlis jau paliko namus. O kartais taip norėtųsi, kad ir aplinkiniai jai padėtų. 14 metų – gyvenimas be patogumų. Su mažais vaikais. Taip, būna ir taip. Šiais laikais. „Jau virš metų, kai turiu patogumus. Stengiuosi. Mano mažoji lanko darželį. Dėkoju kasdien Dievui už tai, kad vaikai sveiki“ – vėl ji apie vaikus.
O sau, ko sau norėtumėte – klausiame su kolege. „Man nieko nereikia, svarbiausia, kad vaikams viskas būtų gerai“, – vis kartoja ji. Bet mes su kolege ir įkyrios, pasikumščiuojame, juk matome, kaip ji kalbėdama, užsidengia burną. „O dantų norėtumėte“ – šauname tiesiai. Tada ji ima verkti… „Eij, juk būna stebuklų. Ir angelų, kurie vaikšto su gydytojo chalatu“, – neatlyžtame mes. O gal?..
O taip norėtųsi pratęsti jos istoriją, tik su jos nuotrauka, vardu ir neuždengta šypsena.
Projektas „Alternatyvių investicijų detektorius“ finansuojamas ES struktūrinių fondų.