Koordinacinis centras „Gilė“ – NVO, teikianti socialines paslaugas šeimoms, tikslinių grupių asmenims vakarų Lietuvos regione, taikant socialines inovacijas socialinių paslaugų sektoriuje.
Psichologinės pagalbos grupinių konsultacijų tikslas – sudaryti sąlygas asmenims gauti konkrečias problemas/ poreikius atliepiančias paslaugas, siekiant įgalinti asmenis įveikti iškilusius sunkumus, krizes, išgyvenimus. Užsiėmimai grupėje orientuoti į konkrečias tikslines grupes. Užsiėmimai grupėje skirti norintiems keisti esamą situaciją, geriau atliepti savo ir kitų poreikius, didinti savivertę, labiau pažinti, suprasti save, keisti elgesį savo ir kitų atžvilgiu, gerinti gyvenimo kokybę. Grupė – socialinė laboratorija, kurioje skatinamas nuoširdus ir atviras santykių su kitais grupės dalyviais aptarimas.
Psichologinės pagalbos grupinės konsultacijos apima: asmenybės augimo grupė; savipagalbos grupė tėvams; moterų grupė; meno terapija; psichoedukacinė grupė poroms; grupės paaugliams; psichinės sveikatos stiprinimo grupė; savipagalbos grupė vyrams; elgesio keitimo programa.
Lektoriai:grupes veda psichologai, turintys psichologijos mokslų magistro laipsnį ir ne mažiau 5 metus patirties, konsultuojant šeimas ir asmenis, išgyvenančius krizes.
Paslaugos
1. Asmenybės augimo grupė
Trukmė: 30 val. (10 kartų po 3 val.)
Naudojami metodai: savianalizė; eksperimentai; refleksija, darbas grupėse; diskusija ir kt. Asmenybės augimo grupė – tai galimybė naujai pamatyti save, suvokti ir atrasti savo vidinius resursus ir tobulėjimo galimybes, sustiprinti tikėjimą savo verte, giliau pažinti kitus.
Užsiėmimų metu siekiama: Suteikti žinių bei patyrimą kaip geriau suprasti tarpasmeninius santykius; Suteikti žinių bei patyrimą kaip suvokti kylančias asmenines reakcijas ir jausmus; Patiriant santykį grupėje pažinti save ir kitus; Suteikti žinių bei patyrimą, kaip atpažinti savo vidinius poreikius bei resursus tiems poreikiams patenkinti.
2. Savipagalbos grupė tėvams, auginantiems vaikus su elgesio, emocijų, raidos sutrikimais
Trukmė: 24 val. (8 kartai po 3 val.)
Naudojami metodai: pokalbis, projekciniai tyrimo metodai, mokymasis veikloje, meno terapija, psichodramos metodas, situacijų analizė. Grupės metu siekiama išsiaiškinti probleminio elgesio priežastis, probleminio elgesio valdymą, remiantis elgesio funkcijomis bei mokomasi proaktyvių ir reaktyvių probleminio elgesio valdymo strategijų. Konsultuodamiesi su lektore tėvai turi galimybę sudaryti konkretų probleminio elgesio valdymo planą, kurį galėtų pritaikyti sprendžiant sunkumus savo šeimoje.
Grupės metu siekiama padėti tėvams, auginantiems elgesio, emocijų ir kitų raidos sutrikimų turinčius vaikus.
Grupėje gvildenamos temos: Vaikų turinčių negalių, sutrikimų ir sunkumų psichologinė charakteristika; Vaikų netinkamo elgesio priežastys; Vaikų pyktis ir agresija. Kaip elgtis?; Tėvų išgyvenami jausmai; Tėvų lūkesčiai ir vaikų elgesys; Neigiamas ir teigiamas poveikis vaikų elgesiui; Jausmų supratimas ir valdymas; Elgesio korekcija, disciplina.
3. Moterų grupė
Trukmė: 30 val. (10 kartų po 3 val.)
Naudojami metodai: pokalbis, projekciniai tyrimo metodai, mokymasis veikloje, psichoterapiniai, atsipalaidavimo pratimai, konsteliacijų metodas, psichodramos metodas, minčių lietus, meno terapija, situacijų analizė, įvairios užduotys, pratimai savęs pažinimui ir kt. Moterų grupė – tai unikali moters asmeninio augimo grupė, kuri išlaisvina ir padeda pažinti moterišką prigimtį, atskleidžia psichologinius moters ypatumus bei galias. Grupės veikloje sprendžiamos aktualios moterims problemos, moterys gali atsiverti, įsitraukti į grupės veiklą tiek, kiek nori pačios. Grupės programa sudaryta iš efektyvių metodikų, kuriose gausu praktikų, analizuojamos netinkamas elgesys santykiuose ir kt.
Grupės metu siekiama: Stiprinti savivertę; Labiau pažinti save; Atrasti savo stipriąsias savybes; Išreikšti save bendravime.
4. Meno terapija
Trukmė: 24 val. (8 kartai po 3 val.)
Naudojamos technikos: pratimai savęs pažinimui, motyvuojantys pokalbiai/ situacijų analizė. Meno terapija – tai savęs pažinimo procesas, kuris kyla iš emocinių žmogaus gelmių. Šis procesas orientuojasi į kiekviename žmoguje glūdintį vidinių jėgų potencialą. Meno terapija ne tik atpalaiduoja, bet leidžia pačiam žmogui pažiūrėti į turimas patirtis iš kitos pusės, pabandyti jas išspręsti per terapinį procesą, ir, pasinaudojus terapiniu procesu kaip repeticija, po to viską perkelti į realų gyvenimą. Norint dalyvauti meno terapijoje – nereikia išankstinio meninio pasiruošimo ar specialių įgūdžių. Kiekvienas dalyvis pats nusprendžia kiek atsiskleisti, kiek papasakoti apie save užsiėmimų metu. Šitokiu būdu galima pasimokyti ir iš kitų patirties, susipažinti su kitų istorijomis, kurios motyvuoja palankiems pokyčiams. Užsiėmimas vyksta pagal iš anksto parengtą planą, kuomet pateikiamos užduotys, relaksacijos pratimai, tačiau paliekama laiko ir laisvam jausmų, minčių, įspūdžių bei patirčių analizei, aptarimui.
Grupės metu siekiama: Įsisąmoninti turimą fizinę ir emocinę patirtį; Atrasti galimas priežastis buvusiai ir esamai patirčiai; Suvokus patirtį – atrasti joje galimybių, skatinančių palankiam pokyčiui; Atrasti naujai galimą prasmę turimoje patirtyje, ją perkelti į realų gyvenimą; Išveikti sunkius jausmus – pavyzdžiui, kaltę, gėdą, nuoskaudą ir pan.; Sunkius emocinius išgyvenimus transformuoti į prasmingus pozityvius stimulus; Įgalinti save sąmoningai naujai galimai elgsenai, situacijų suvokimui.
5. Psichoedukacinė grupė poroms „Kartu per gyvenimą“
Trukmė: 24 val. (8 kartai po 3 val.)
Naudojami metodai: pokalbis, projekciniai tyrimo metodai, mokymasis veikloje (poroje), psichoterapiniai, atsipalaidavimo pratimai, konsteliacijų metodas, psichodramos metodas, dailės terapija, dialogas, minčių lietus, įvairios užduotys, pratimai savęs pažinimui ir kt. Didelis skyrybų skaičius, vieno iš partnerių emigracija, konfliktai šeimoje skatina iš naujo peržvelgti vertybes, kurios svarbios, kad šeima būtų stipri. Vis mažiau gyvenantys poroje žino, kokie yra svarbūs emociniai, psichologiniai poreikiai, kad santuoka, bendrystė būtų kokybiška.
Grupės metu siekiama: Stiprinti tarpusavio ryšius; Pažinti vienas kitą. Grupės metu gvildenamos temos: Psichologiniai vyrų ir moterų skirtumai; savęs ir mano partnerio pažinimas; Bendravimo grėsmės, mūsų vidinės kančios, neigiamos emocjjos; Ar šeimoje keistis būtina? Problemų sprendimų modelis; bendravimo taisyklės („Kas teisus, o kas kaltas?“); Susigaudymas savo jausmuose – pažinti save ir galėti priimti kitą („Aš“); Nepriekaištingas bendravimas.
6. Paauglių (12-15 m.) grupė „Socialinio – psichologinio atsparumo ugdymas“
Trukmė: 24 val. (8 kartai po 3 val.)
Naudojami metodai: istorijų pasakojimas, metamorfozės, individualizuotos istorijos atskiram grupės dalyviui kūrimas, kūno terapija (kvėpavimo, judesio, pusiausvyros, garso pratimai), veidrodis, dailės terapija, gyvenimo medis, metaforinės kortos, atkaklus klausinėjimas, darbas grupėse, praktinis tyrimas. Grupė – lyg išorinio pasaulio fragmentas, kuriame galime stebėti paauglio elgesį įvairiose situacijose, leisti jam tiesiogiai, „čia ir dabar“, išbandyti naujus elgimosi variantus, išmokti atpažinti ir tinkamai reikšti jausmus.
Grupės metu siekiama: Ugdyti socialinį, psichologinį paauglių atsparumą; Stiprinti savivertę ir bendravimo įgūdžius.
Grupėje gvildenamos temos: Savęs suvokimas; Mano tikslai ir motyvacijos jiems siekti stiprinimas; Problemų sprendimo ypatumai; Atsakingas sprendimų priėmimas; Savojo „Aš“ pažinimas santykyje su grupės nariais; Bendravimas ir bendradarbiavimas; Savikontrolė ir streso valdymas; Mano stiprybės.
7. Bendravimo įgūdžių tobulinimo programa paaugliams (15-17 m.)
Trukmė: 24 val. (8 kartai po 3 val.)
Naudojami metodai: istorijų pasakojimas, metamorfozės, individualizuotos istorijos atskiram grupės dalyviui kūrimas, kūno terapija (kvėpavimo, judesio, pusiausvyros, garso pratimai), veidrodis (dalyviai sustoja poromis vienas prieš kitą, vienas atlieka sulėtintus judesius, kitas turi kuo tiksliau juos pakartoti, t.y. būti jo „veidrodiniu atvaizdu“), dailės terapija, gyvenimo medis, atkaklus klausinėjimas, praktinis tyrimas, metaforinės kortos. Užsiėmimų metu siekiama neformaliais bei interaktyviais metodais gerinti paauglių socialinius, bendravimo įgūdžius. Nebus vengiama vyriškumo-moteriškumo, tarpusavio santykių bei žalingų įpročių temų. Šių užsiėmimų metu labai svarbus atsakomybės ugdymas. Grupės metu siekiama – stiprinti atsakomybės jausmą, pasitikėjimą ir bendravimo įgūdžius.
Grupėje gvildenamos temos: Aš tarp kitų; Jausmų supratimas; Negatyvių emocijų valdymas; Ar tai meilė…; Emocinė savireguliacija ir elgesio planavimas; Pasitikėjimas savimi bei savęs efektyvumo jausmas; Konfliktų sprendimas; Sąmoningas pasirinkimas.
8. Psichinės sveikatos stiprinimo grupė „Psichohigiena – kaip gyventi šiandieniniame pasaulyje“
Trukmė: 24 val. (8 kartai po 3 val.)
Naudojami metodai: istorijų pasakojimas, projekciniai tyrimo metodai, meno terapija, psichoterapiniai, atsipalaidavimo pratimai, metaforinės kortos. Psichohigiena – visuma prevencinių priemonių, kurios apima optimalių žmogaus gyvenimo kokybės ir veiklos sąlygų sudarymą, psichinės sveikatos tausojimą, stiprinimą. Grupė skirta asmenims, kuriuos neramina esama vidinė krizė, kurie domisi emocijų valdymu, galimybėmis ugdyti asmenines savybes, kurie ieško išeičių iš esamos situacijos. Grupė – tai bendravimo ir asmeninio tobulėjimo galimybė.
Grupės metu siekiama – didinti gyvenimo kokybę.
Grupėje gvildenamos temos: Kodėl sunku mylėti save? Stresas, kaip su juo kovoti? Nesąmoningi konfliktai; Smegenys vienodos, tik veikia skirtingai; Mąstymo klaidos, kaip jų išvengti?; Minčių valdymas; Vidaus valymas nuo stereotipinio mąstymo; Pozityvus savęs vertinimas ir vidinio kritiko užmigdymas.
9. Savipagalbos grupė vyrams
Trukmė: 30 val. (10 kartų po 3 val.)
Naudojami metodai: pokalbis; projekciniai tyrimo metodai; mokymasis veikloje; psichoterapiniai, atsipalaidavimo pratimai; konsteliacijų metodas; šešios mąstančios skrybėlės; psichodramos metodas; minčių lietus; įvairios užduotys, pratimai savęs pažinimui ir kt. Stresas neatsiranda ir nedingsta savaime. Stresas iš esmės yra vidinis konfliktas, su kuriuo reikia dirbti, o ne slėpti nuo savęs pačių. Kaip tai daryti? Kokių yra veiksmingų šiuolaikinių metodų? Kaip valdyti savo emocijas ir stresą, dalyviai sužinos dalyvaudami savipagalbos grupėje. Čia taip pat mokysis ne tik pažinti save, bet ir spręsti praeities problemas. Dalyviai susipažindins su emocijų balanso svarba, jų pagrindiniais valdymo būdais. Sužinos, kaip užmegzti kontaktą su emocijomis, kaip jų klausyti, kaip atsižvelgti į jas ir taip išvengti daugybės nereikalingų konfliktų, problemų bei pagerinti gyvenimo kokybę ir tarpasmeninius santykius.
Grupės metu siekiama: įžvelgti savo ir kitų žmonių emocijas, matyti jų skirtumus bei panaudoti šią informaciją; tinkamai spręsti problemiškas situacijas, pozityviai mąstyti, specialiomis technikomis valdyti stresą; sugebėti skirti tai, kas yra svarbu, ir tai, kas ne taip svarbu; didinti savivertę; spręsti tarpasmeniniuose santykiuose iškylančias problemas.
10. Elgesio keitimo programa
Trukmė: 60 val. (20 kartų po 3 val.)
Naudojami metodai: motyvuojantys pokalbiai; situacijų analizė; mokymasis veikloje; psichoterapiniai, atsipalaidavimo pratimai; konsteliacijų metodas; šešios mąstančios skrybėlės; psichodramos metodas; minčių lietus; įvairios užduotys, pratimai savęs pažinimui ir kt. Šeimoje, poroje egzistuojantis smurtas yra rimta problema. Programa orientuota į alkoholio, narkotikų vartojimo, emocijų nevaldymo, kontrolės stokos įtakotas problemas, taip pat į nusikalstamumo problemą. Užsiėmimų metu dalyviai bus mokomi emocijų kontrolės. Taip pat stiprinamas gebėjimas sumaniai spręsti problemas, tai reiškia tinkamai ją įvardinti, priskirti konkrečiai kategorijai ir kontekstualizuoti. Programos metu bus lavinami kognityviniai-elgesio bei socialiniai įgūdžiai. Suaugusiesiems reikia motyvacijos, kad jie būtų pasirengę mokytis, tobulėti, didinti savivertę. Būtent dėl šios priežasties mokymo procesas negali būti pasyvus, todėl užsiėmimų metu grupės dalyviai aktyviai dalyvaus praktiniuose užsiėmimuose, taip pat vyks terapinė intervencija.
Grupės metu siekiama: Įžvelgti ir suprasti priežastis, pasekmes iš platesnio konteksto, kuriam gali turėti įtakos sprendžiama problema, ypatybes; Metodiškai spręsti problemas; Išvengti pernelyg elementaraus problemos suvokimo ar jos nuvertinimo, išlaikyti koncentraciją; Sugebėti prasmingai ir tinkamai vertinti (pernelyg nepervertinti / nenuvertinti problemos); Mokytis emocijų kontrolės (pykčio valdymo); Konstruktyviai išreikšti nepasitenkinimą; Suvokti kitų asmenų jausmus; Stiprinti tarpasmenines, socialines kompetencijas.