Koordinacinis centras „Gilė“ – NVO, teikianti socialines paslaugas šeimoms, tikslinių grupių asmenims vakarų Lietuvos regione, taikant socialines inovacijas socialinių paslaugų sektoriuje.
Kompleksinės paslaugos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto – kompleksinės paslaugos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje aukoms (liudytojams) ir jų šeimų nariams.
Kompleksinių paslaugų vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, tikslas – vaikui ar jo šeimos nariui nukentėjus nuo smurto, atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, užtikrinti paslaugų vaikams prieinamumą, paslaugų kompleksiškumą ir kokybę, siekiant sudaryti prielaidas vaikui augti biologinėje šeimoje.
Kas gali gauti šias paslaugas: vaikai, nukentėję nuo smurto, ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje aukos (liudytojai) ir jų šeimų nariai.
Darbo laikas ir metodai: pagalba teikiama telefonu, įvairiomis elektroninėmis priemonėmis, individualios konsultacijos derinamos iš anksto abiem pusėms tinkamomis sąlygomis.
Kompleksinės paslaugos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, apima: psichologo konsultacijos (individualus psichologo konsultavimas vaikams; individualus psichologo konsultavimas vaiko šeimos nariui); socialinio darbuotojo konsultacijos; tėvystės įgūdžių stiprinimo grupės.
| Paslaugos |
| 1. Psichologo konsultacijos |
| Psichosocialinė pagalba teikiama pagal sudarytą pagalbos planą, numačius iš anksto suplanuotą konsultacijų kiekį ir pobūdį. Psichologinę pagalbą teikia psichologas, turintis psichologijos mokslų magistro laipsnį ir ne mažiau 5 metus patirties, konsultuojant vaikus, nukentėjusius nuo smurto, ir jų šeimų narius. |
| 1.1. Individualus psichologo konsultavimas vaikams |
| Trukmė: 1 val. (iki 20 konsultacijų). |
| Naudojami metodai: pokalbis, projekciniai tyrimo metodai, psichologinė diagnostika, psichoterapiniai, atsipalaidavimo pratimai, įvairios neuroedukacinės užduotys, testai, afirmacijos, metaforinės kortos, lėlių terapija ir kt. Psichodiagnostinis įvertinimas (taip pat išvadų, rekomendacijų rengimas). |
| Individualus psichologo konsultavimas – kokybiška pagalba vaikui susidūrus su įvairių formų smurtu, mažinti trauminę patirtį. Konsultacijų metu liečiamos temos (pagal pagalbos planą): svarbiausi dalykai mano gyvenime; pasitikėjimas savimi “Aš kuriu savo gyvenimą”; pažeistų asmeninių ribų atkūrimas “Mano vaidmenys”; mano mintys, jausmai, nuotaikos spalvose; teigiamo emocingumo stiprinimas “Renkuosi džiaugtis”Mano gyvenimo knyga”; Pusiausvyra gyvenime “Kas mane nuramina?”; elgesio keitimas, pokyčių schemos, sprendžiant tarpasmeninius konfliktus “Aš ir tu“; įtampa ir stresinės situacijos. Jų prevencija ir valdymas “Aš tai galiu”; orientacijos į ateitį stiprinimas “Laiškas į ateitį”; realybės tokios, kokia ji yra suvokimas per projekcinius tyrimo metodus “O tu tai matei?”; emocinės atminties gydymas “Šiandiena yra pamatas rytojui”; mano būsenų virsmas “Kokia spalva spalvinčiau savo gyvenimą ir…”; emocinio fono įtaka savijautai “Emocijos nustoja mus veikusios, kai atsiranda kitas požiūris”; psichologinio atsparumo stiprinimas “Ar tai meilė sau?”; kūnas, jausmai ir išgyvenimai “Kūnas mena, o kaip gerinti situaciją”; mano gyvenimo situacija kitu kampu; mano kilmės būtis (visata, istorinis kontekstas, visuomenė, šeima); afirmacijos (pozityvių žinučių reikšmė mano gyvenime); kuo aš noriu tikėti, palinkėjimas sau. Konsultacijų metu siekiama: Didinti pasitikėjimą savimi; Pagerinti santykius šeimoje; Įveikti elgesio ir emocinius sunkumus; Atpažinti trauminio patyrimo signalus ir juos koreguoti; Mažinti trauminę patirtį; Padėti įveikti žalojančias smurto pasekmes; Didinti saugumo pojūtį; Mažinti depresinę ar nerimo simptomatiką (12-17 m.); Gerinti tarpasmeninius santykius ir bendravimo įgūdžius ugdymo įstaigoje ir tarp bendraamžių (6-17 m.); Stiprinti tapatumo jausmą (12-17 m.). |
| 1.2. Individualus psichologo konsultavimas vaiko šeimos nariui |
| Trukmė: 1 val. (iki 10 konsultacijų). |
| Naudojami metodai: pokalbis, projekciniai tyrimo metodai, mokymasis veikloje, kokybiškesnio santykio poroje plano sudarymas, įvairios užduotys, pratimai vienas kito pažinimui |
| Psichologinė pagalba teikiama vaiko, patyrusio smurtą artimoje aplinkoje, šeimos nariui, priklausomai nuo asmens poreikių, pagalba apima: Pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįsto santykio kūrimą; Pagalbą, kurios metu padedama suprasti ir išsiaiškinti asmeninius ir (ar) tarpasmeninius su psichologine savijauta ir elgesiu susijusius sunkumus; Turimų psichosocialinių resursų nustatymą ir naujų paiešką; Situacijos aplinkybių vertinimą, galimas alternatyvas ir išeitis; Asmens gebėjimų priimti savarankiškus sprendimus ugdymą; Esant poreikiui, bendradarbiavimą su kitomis institucijomis ir organizacijomis. |
| 1.3. Individualus psichologo konsultavimas, taikant dailės terapiją |
| Trukmė: 1 val. (iki 10 konsultacijų). |
| Naudojami metodai: pratimai savęs pažinimui: piešiniai, vizualizacija, kūrybinis darbas su dažais skirtingomis temomis bei koliažai; pokalbiai/situacijų/pratimų analizė. |
| Dailės terapija – psichoterapijos forma, kurios pagrindu kūrybinėje veikloje vaikas tyrinėja savo gyvenimiškus patyrimus ir su jais susijusius įvairius (ne)palankius jausmus. Vaikas natūraliai kūrybiškas, tad įprastai jam lengviau atlikti meno terapijos užduotį, nei atsakyti į sudėtingą klausimą. Kūrybinis terapinis procesas gali sudaryti palankias sąlygas spręsti psichologinius sunkumus, tyrinėti elgesį ir emocijas, sumažinti stresą, pastiprinti pasitikėjimą savimi. Terapinis užsiėmimas su vaiku, patyrusiu smurtą, vyksta pagal iš anksto parengtą planą, kuomet pateikiamos užduotys, tačiau paliekama laiko ir laisvai jausmų, minčių, įspūdžių bei patirčių analizei, aptarimui. Terapinio proceso, su smurtą patyrusiu vaiku, metu siekiama: Vertinti vaiko emocinę būseną; Identifikuoti vaiko požiūrį į aplinką; Identifikuoti vaiko savęs vertinimą; Padėti vaikui suvokti turimą fizinę ir emocinę patirtį; Padėti vaikui išveikti jausmus ir emocijas – pavyzdžiui, baimę, pyktį, kaltę, gėdą, nuoskaudą, bejėgiškumą ir pan.; Skatinti vaiko pasitikėjimą savimi. |
| 2. Socialinio darbuotojo konsultacijos vaikams ir jų šeimų nariams |
| Trukmė: 2 val. (iki 10 konsultacijų) |
| Naudojami metodai: konsultacija; individualūs užsiėmimai socialiniams įgūdžiams diegti. |
| Paslaugų metu siekiama: Iškilusių problemų sprendimas, konfliktinių situacijų valdymas; Asmeninių kontaktų rato pasitelkimas problemoms spręsti Informavimas, konsultavimas: vaikų amžiaus tarpsnių ypatumai; bendravimo su vaikais/ tėvais/ mokytojais klausimai; kiti socialinių problemų sprendimo klausimai; Tarpininkavimas vaikui (šeimai) aktualiais klausimais su švietimo ir socialinių paslaugų įstaigomis, seniūnijomis, policija, NVO, Vaiko teisių apsaugos skyriais, vietos bendruomenėmis. |
| 3. Tėvystės įgūdžių stiprinimo grupė |
| Trukmė: 12 val. (4 kartai po 3 val.) |
| Grupės dydis: 8-10 asmenų |
| Naudojami metodai: grupinės ir individualios užduotys (diskusija, patirties dalinimasis, pavydžių analizė), dailės terapija, kasdieninių gyvenimo situacijų analizavimas, darbas su vaizdine ir garsine medžiaga, diskusijos grupėje, savipagalba. Taip pat atliekami namų darbai šeimos aplinkoje ir jų rezultatų aptarimas grupėje. |
| Tėvystės įgūdžių stiprinimo grupėje tėvai mokosi ir dalinasi patirtimi, kaip padėti augti vaikams laimėje. Tai lyg tėvystės instrukcijos, kurių niekas nepridėjo gimus vaikui. Programa leis geriau jaustis vaikams namuose, kas skatins kokybiškesnį bendravimą tarp tėvų ir vaikų. Pas vaikus sumažės elgesio, emocinių, psichologinių problemų ne tik namuose, bet ir mokykloje. Vaikas jausis emociškai, psichologiškai, fiziškai saugesni. Grupėje analizuojamos temos: emociniai vaiko/paauglio poreikiai; mano vaiko stiprybės; aplinka, kiek ji lemia mano ir mano vaiko savijautą; toksiški santykiai. Kaip iš jų ištrūkti; bendravimas ir bendrystė šeimoje; tarpusavio santykių problemos; efektyvių sprendimų priėmimas; norų išsiaiškinimo etapai; bendras naujų idėjų svarstymas; pokyčiai. Mokymų metu siekiama: Mažinti vaikų trauminę patirtį per tėvų švietimą; Mažinti neadekvataus elgesio apraiškas; Išugdyti geriausias vaikų tėvų/globėjų savybes, taip stiprinant vaikų psichologinį atsparumą; Pagilinti turimas bendravimo su vaiku žinias, praktinius įgūdžius; Atrasti naujų galimybių, sprendimų būdų sunkumams įveikti; Naujai pažinti ir suprasti save, savo vaiką; Atrasti vidinių jėgų norimiems pokyčiams; Padėti tėvams/globėjams atskleisti savo gebėjimus ir galimybes; Stiprinti pozityvius santykius tarp vaikų, jų tėvų (globėjų), ugdant savarankiškas, sveikai savimi pasitikinčias, kūrybingas, iniciatyvias ir atsakingas asmenybes. Mokymus veda psichologas, turintis psichologijos mokslų magistro laipsnį ir ne mažiau 5 metus patirties konsultuojant šeimas/ vedant mokymus tėvystės įgūdžių klausimas. |