Kaip laiku atpažinti savižudiškas mintis?

Paskelbta: 2021-11-10

Dalinamės Koordinacinio centro „Gilė“ psichologės Jurgitos Gedeikienės įžvalgomis, kaip laiku atpažinti savižudiškas mintis.

Norėčiau turėti atsakymą sau, kodėl taip padarė. Tačiau neturiu. Mes tiesiog nekreipėme dėmesio į jo siunčiamus tylius pagalbos prašymus. Kai tai supratome jau buvo per vėlu“, – pasakoja tie, kurie susidūrė su artimųjų savižudybe.


Žmogus -pažeidžiamas
Žmonės pastaruoju metu ypač psichologiškai pažeidžiami dėl įvairių kylančių emocinių dalykų – nesaugumo, izoliacijos, vienatvės, desperacijos jausmo. Lietuvoje savižudybių skaičius yra epideminio lygio, o nuo birželio rodikliai dramatiškai kyla į viršų. Lietuvoje vien 2020 m. nusižudė 624 žmonės. Prieš save ranką pakelia įvairaus amžiaus, socialinio statuso ir lyties žmonės, tad pakalbėkime apie tai, kaip pastebėti ženklus, kad mūsų artimasis gali mąstyti apie savižudybę ir yra rizikos zonoje.

Dažniausiai tai – procesas
Pirmiausia, ką turime suvokti, kad dažniausiai savižudybė yra ne momentinis sprendimas, bet procesas. Proceso pradžia gali būti išgyventas skaudus gyvenimo įvykis (netektis, skyrybos, darbo netekimas), užsitęsę kasdienio gyvenimo sunkumai. Kai patiriamos nesėkmės kartojasi, nėra artimųjų paramos, mažėja tikėjimas, kad tamsus periodas kažkada praeis. Emocinė įtampa perauga į psichologinį skausmą, vėliau – nepakeliamą deginančią kančią. Nuolat išgyvenamas dirglumas, depresiškumas, liūdesys, prislėgta nuotaika, bejėgiškumo ir nereikalingumo jausmai skatina mintis apie savižudybę. Po truputį nebeįdomi tampa įprastinė veikla, sunku atlikti kasdienes veiklas, susikaupti, atitolstama nuo draugų ir šeimos. Sutrinka miegas, apetitas. Žmogui dažnai stuksena mintis, jog jis niekam tikęs ir kitiems yra tik našta, o visa tai nutraukti galima tik vienu būdu – atimant sau gyvybę. Kiek truks šis sprendimo priėmimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Trukmė gali svyruoti nuo kelių dienų iki keliolikos metų.


Žinutė – tai signalas – padėk man
Taip pat žinutėmis žmogus gali transliuoti tai, kad blogai jaučiasi emociškai, jog jį slegia ar kankina niūrios mintys. Nereikia manyti, kad savižudiškos mintys yra tik nekaltas noras gauti dėmesio ar būdas manipuliuoti kitais. Kalbos apie savižudybę bet kuriuo atveju rodo rūpesčius ir tai, kad žmogui yra ne viskas gerai. Socialiniuose tinkluose grėsmingą žinutę gali perskaityti didesnė grupė žmonių, kas yra tik geriau. Pamačius tokią žinutę, svarbu nepagalvoti, kad kas nors kitas nusiųs jam reikiamą informaciją, kur galima kreiptis pagalbos. Jei sureaguos penki ar dešimt žmonių, dar geriau. Vienas labiausiai paplitusių mitų, kad jeigu paklausi žmogaus, ar šis galvoja apie savižudybę, jį gali dar labiau paskatinti prieš save pakelti ranką, nors yra visiškai priešingai.

Neprisiimk visos atsakomybės sau
Jei pokalbio metu kyla įtarimas, kad žmogus jau yra save žalojęs ar ketina tai padaryti bei pavyksta išsiaiškinti jo buvimo vietą ar galimas savižudybės priemones, šią informaciją reikia kuo skubiau perduoti skubios pagalbos tarnyboms, paskambinus bendruoju skubios pagalbos numeriu 112.


Pagalbos kiekvienam iš mūsų gali prireikti

Atsiradusios mintys apie savižudybę tikrai neturėtų būti priežastimi jaustis nevykėliu ar silpnu. Tai – sunkus gyvenimo etapas, kuriame reikia artimųjų ar specialistų pagalbos. Visiškai žmogiška kartais palūžti, išgyventi sunkius jausmus ir abejones. Svarbu suprasti, kad kreiptis pagalbos yra normalu ir tam tikrais gyvenimo periodais tokios pagalbos kiekvienam iš mūsų gali prireikti.

Nelik vienas, laukdamas, kada mintys praeis.
Parengė Koordinacinio centro „Gilė“ psichologė Jurgita Gedeikienė.

Psichologinė pagalba Šilalėje, registracija tel. +370 648 36959.
Psichologinė pagalba Tauragėje, registracija tel. +370 607 99051.

Nemokama psichologinė pagalba teikiama pagal ES struktūrinių fondų finansuojamus projektus.