Kompleksinės paslaugos šeimai

Paskelbta: 2020-11-04

Koordinacinis centras „Gilė“ – NVO, teikianti socialines paslaugas šeimoms, tikslinių grupių asmenims vakarų Lietuvos regione, taikant socialines inovacijas socialinių paslaugų sektoriuje.

Kompleksinių paslaugų šeimoms tikslas – sudaryti sąlygas šeimai gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas, užtikrinant paslaugų prieinamumą, ir įgalinti šeimą įveikti iškilusius sunkumus ir krizes, padėti derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. 

Kas gali gauti šias paslaugas: šeima/ jos nariai, kurie susiduria su sunkumais ir krizėmis. Siekiama ir skatinama, kad šeima gautų pagalbą kol problemos dar nėra įsisenijusios. 

Kompleksinės paslaugos šeimai apima: tėvystės įgūdžių mokymai, psichologinė pagalba šeimoms (individualus psichologinis konsultavimas, porų/ šeimų konsultavimas, sisteminis šeimos konsultavimas, psichologinė pagalba krizių ir priklausomybių turintiems asmenims, psichologinės pagalbos grupinės konsultacijos/užsiėmimai), vaikų priežiūros paslauga, pavėžėjimo paslauga.

Paslaugos
1. Tėvystės įgūdžių mokymai
Trukmė: 12 val. (4 kartai po 3 val.)
Naudojami metodai:  grupinės ir individualios užduotys (diskusija, patirties dalinimasis, pavydžių analizė)
Tėvystės įgūdžių mokymuose tėvai mokosi ir dalinasi patirtimi, kaip padėti augti vaikams laimėje. Tai lyg tėvystės instrukcijos, kurių niekas nepridėjo gimus vaikui. Mokymai skirti visiems, kuriems rūpi atsakingas ir pozityvus požiūris į vaikus, visiems, kurie nori mėgautis tėvyste, augti ir auginti meilėje. Tėvystės įgūdžių mokymų metu kūrybiškai pažvelgiame į vaiką ir jo auginimą, santykį su juo, jausmus ir pozityvią discipliną. Tėvystės įgūdžių mokymai paremti pozityvios tėvystės mokymų programa, pagrįsta individualiosios psichologijos autorių ir praktikų idėjomis. Aptariamos temos: vaiko raida ir elgesys; geresnio ryšio su vaiku kūrimas; jausmų supratimas ir valdymas; pozityvi disciplina.  Mokymų metu siekiama: Išugdyti geriausias vaikų tėvų/globėjų savybes; Pagilinti turimas bendravimo su vaiku žinias, praktinius įgūdžius; Atrasti naujų galimybių, sprendimų būdų sunkumams įveikti; Naujai pažinti ir suprasti save, savo vaiką; Atrasti vidinių jėgų norimiems pokyčiams; Padėti tėvams/globėjams atskleisti savo gebėjimus ir galimybes.   Mokymus veda psichologas, turintis psichologijos mokslų magistro laipsnį ir ne mažiau 5 metus patirties konsultuojant šeimas/ vedant mokymus tėvystės įgūdžių klausimas.
2. Psichologinė pagalba
Psichologinė pagalba – pagalba asmenims, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems traumuojančius emocinius išgyvenimus (ligas, netektis, skyrybas ir kt.), ir jų šeimoms, artimiesiems, smurtinį elgesį patyrusiems asmenims. Psichologinė pagalba apima ir psichologinę pagalbą asmenims, turintiems sunkumų auklėjant vaikus, turintiems alkoholio ir kt. priklausomybių.  Teikiamomis paslaugomis siekiama šeimos ir (ar) asmenų įgalinimo spręsti krizines situacijas, susijusias su fizinių, emocinių, saugumo, socialinių, vaikų ugdymo, tarpusavio santykių, orumo, saviraiškos poreikių patenkinimu. Psichosocialinė pagalba teikiama pagal sudarytą pagalbos planą, numačius iš anksto suplanuotą konsultacijų kiekį ir pobūdį.  Psichologinę pagalbą teikia psichologas, turintis psichologijos mokslų magistro laipsnį ir ne mažiau 5 metus patirties, konsultuojant asmenis, šeimas ir asmenis, išgyvenančius krizes. 
2.1. Porų / šeimų konsultavimas
Trukmė: 1 val. (iki 20 konsultacijų)
Naudojami metodai:  pokalbis, projekciniai tyrimo metodai, mokymasis veikloje, kokybiškesnio santykio poroje plano sudarymas, įvairios užduotys, pratimai vienas kito pažinimui
Gyvenimas kartu dažnai yra susiję su sunkumais, krizėmis, konfliktais, problemomis, atsirandančiomis tarp vyro ir moters. Nemokėjimas klausytis dažnai veda į nesusipratimus, klaidas ir problemas tarpusavio santykiuose. Girdėti ir klausytis nėra tas pats. Tyrimai rodo, kad ne problemų skaičius, asmeninės savybės, vertybiniai bei požiūrių skirtumai skiria laimingas ir nelaimingas poras, bet jų bendravimo pobūdis ir gebėjimas kalbėtis apie savo problemas ir skirtumus. Tai suteikia vilties, nes bendravimo įgūdžių galima išmokti. Konsultacijos suteiks reikalingų žinių, kurios būtinos kurti kultūringą aplinką šeimoje, poroje. Konsultacijų metu siekiama: Supažindinti su veiksniais, darančiais įtaką bendravimui; Atskleisti fiziologinius, psichologinius ypatumus, turinčius reikšmės bendravimui; Supažindinti su psichologiniais vyrų ir moterų skirtumais; Nusakyti bendravimo grėsmes (mūsų vidinės kančios, neigiamos emocijos); Supažindinti su problemų sprendimų modeliu; Siekti kokybiškos, saugios partnerystės.
2.2. Individualus psichologo konsultavimas
Trukmė: 1 val. (iki 20 konsultacijų)
Naudojami metodai:  pokalbis, projekciniai tyrimo metodai, psichologinė diagnostika,         psichoterapiniai, atsipalaidavimo pratimai, įvairios užduotys, pratimai 
Individualus psichologo konsultavimas – pagalba susidūrus su asmeniniais, sveikatos, darbo ar šeimos sunkumais, išgyvenant emocines/psichologines krizes, sunkumus (depresija, nerimas, panikos atakos, nenoras gyventi). Taip pat siekiant pažinti save, tobulėti kaip asmenybei, stiprinti savo emocinį imunitetą, psichologinį atsparumą, stiprinti psichinę sveikatą.  Konsultacijų metu siekiama: Didinti pasitikėjimą savimi; Pagerinti santykius šeimoje; Išspręsti santykių tarp tėvų ir vaikų problemas; Įveikti emocinius sunkumus, baimę, nerimą, nusivylimą savimi ar kitais; Įsitvirtinti darbe; Pasiekti savo tikslus; Įveikti krizinių išgyvenimų padarinius.
2.3. Sisteminis šeimos konsultavimas
Trukmė: 1-2 val. (iki 20 konsultacijų)
Naudojami metodai:   Norvegų sisteminio šeimos konsultavimo modelio praktiniai metodai: gyvenimo upė, šeimos pokalbis, genograma, gyvenimo medis, problemos atskyrimas (eksternalizacija), gyvenimo aitvaras, projekciniai testai, vaidybinis situacijos modeliavimas
Sisteminio šeimos konsultavimo metu šeimos konsultuojamos taikant Norvegų sisteminio šeimos konsultavimo modelį, taikant įvairius praktinius metodus. Sisteminis šeimos konsultavimas remiasi pozityviosios psichologijos principais, siekiant atkreipti dėmesį į šeimos stipriąsias puses, galimybių ir išteklių paieškas, įsitvirtinusių galimai klaidingų nuostatų šeimos nario atžvilgiu palankų pokytį, emocinės būsenos šeimoje įsivertinimą ir siekiamo pokyčio perspektyvas. Gaunant tokią pagalbą, šeima stiprėja ir jos nariai tampa labiau pajėgūs patys susitvarkyti su kylančiais gyvenimo sunkumais. Konsultacijų metu siekiama: Analizuoti šeimos stipriąsias puses; Ieškoti galimybių ir išteklių sunkumams įveikti; Stiprinti šeimą, kad jos nariai taptų labiau pajėgūs patys susitvarkyti su kylančiais gyvenimo sunkumais. 
2.4. Psichologinė pagalba priklausomybių turintiems asmenims ir jų artimiesiems
Trukmė: 1 val. (iki 20 konsultacijų)
Naudojami metodai:   motyvuojantys pokalbiai, situacijų analizė, psichoterapiniai, atsipalaidavimo pratimai, konsteliacijų metodas, psichologinis mokymas, įvairios užduotys, pratimai savęs pažinimui
Psichologinė pagalba orientuota į socialinės rizikos grupės (priklausomybės ligomis sergančių asmenų) poreikius, taip pat didelis dėmesys skiriamas savistabos, savianalizės įgūdžių lavinimui. Konsultacijos teikiamos ir priklausomybių turinčių asmenų artimiesiems. Konsultacijų metu siekiama: Nukreipti savo mąstymą siekių ir norimų pokyčių link; Įžvelgti savo ir kitų žmonių emocijas, matyti jų skirtumus bei panaudoti šią informaciją; Tinkamai spręsti problemiškas situacijas, pozityviai mąstyti, specialiomis technikomis valdyti stresą; Didinti savo atsparumą kitų neigiamai įtakai; Mažinti konfliktinėse situacijose savo susierzinimą ir pyktį, mokytis greičiau išsilaisvinti nuo neigiamų emocijų likučių; Mokytis spręsti tarpasmeniniuose santykiuose iškylančias problemas; Kontroliuoti savo impulsus.
3. Psichologinės pagalbos grupinės konsultacijos
Psichologinės pagalbos grupinės konsultacijos apima užsiėmimus paaugliams, moterims, poroms ir kt. Detalius šių psichologinės pagalbos grupinių konsultacijų aprašymus galima rasti paslaugų apraše – Psichologinės pagalbos grupinės konsultacijos: Asmenybės augimo grupė; Savipagalbos grupė tėvams, auginantiems vaikus su elgesio, emocijų, raidos sutrikimais; Moterų grupė; Meno terapija; Psichoedukacinė grupė poroms „Kartu per gyvenimą“; Paauglių (12-15 m.) grupė „Socialinio – psichologinio atsparumo ugdymas“; Bendravimo įgūdžių tobulinimo programa paaugliams (15-17 m.); Psichinės sveikatos stiprinimo grupė „Psichohigiena – kaip gyventi šiandieniniame pasaulyje“; Savipagalbos grupė vyrams. Paslaugas teikia  psichologas, turintis psichologijos mokslų magistro laipsnį ir ne mažiau 5 metus patirties, konsultuojant asmenis, šeimas ir asmenis, išgyvenančius krizes. 
4. Vaikų priežiūros paslauga
Trukmė: iki 4 val. vaikui per dieną
Naudojami metodai:  pokalbis, žaidimai, smulkiosios ir stambiosios motorikos lavinamieji užsiėmimai
Vaiko priežiūros paslaugos teikiamos ne ilgiau kaip 4 val. vienam vaikui per dieną visiems tėvams (įtėviams, globėjams) auginantiems vaikus (įvaikius, globotinius).  Paslaugų metu siekiama: Tikslingai užimti vaikus, skatinant jų saviraišką, taikant įvairius metodus; Padėti tėvams derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus; Sudaryti sąlygas tėvams gauti kitas paslaugas šeimai, kol jų vaikai kokybiškai užimti.  Vaikų priežiūros paslaugą teikia užimtumo specialistas, žinantis ir išmanantis vaiko psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, mokantis veiklos organizavimo formų ir metodų; žinantis bendravimo ir individualaus darbo su vaikais principus. 
5. Pavėžėjimo paslauga
Naudojami metodai: pagal iš anksto suderintą laiką, asmuo atvežamas ir (arba) parvežamas automobiliu į/iš paslaugų teikimo vietos
Pavėžėjimo paslauga teikiama tiems asmenims, kurie neturi galimybių atvykti į mokymų ar psichologinės pagalbos veiklas šeimoms (neturi galimybių naudotis viešuoju transportu ar asmeniniu transportu).  Paslaugų metu siekiama:  Sudaryti sąlygas šeimoms gauti paslaugas šeimai, nesant galimybių savarankiškai atvykti į paslaugų teikimo vietą.