Kompleksinės pasekmių šalinimo paslaugos nedirbantiems asmenims

Paskelbta: 2020-11-29

Koordinacinis centras „Gilė“ – NVO, teikianti socialines paslaugas šeimoms, pažeidžiamiems asmenims vakarų Lietuvos regione, taikant socialines inovacijas socialinių paslaugų sektoriuje.

Nedarbo problematika. Daugelis pažeidžiamų asmenų linkę pasiduoti bejėgiškumui, netiki, kad turi gebėjimų ir vidinių resursų keisti situaciją, ieškoti išeičių pagerinti savo gyvenimo kokybę . Socialiniai–psichologiniai tyrimai rodo, kad ilgiau nei metus nerasdamas darbo žmogus praranda viltį įsidarbinti, dažnai nesistengia atnaujinti žinių, persikvalifikuoti, nuleidžia rankas ir nebededa jokių pastangų keisti gyvenimą. Siūlomi užsiėmimai suteiks galimybę dalyviui atrasti naujus resursus ir priartins prie darbo rinkos. 

Kompleksinės pasekmių šalinimo paslaugų nedirbantiems asmenims teikimo tikslas – patobulinti nedirbančių asmenų įgūdžius spręsti jų psichosocialines problemas (sumažinti pasekmes, trukdančias įsilieti į darbo rinką) bei didinti motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, integruotis į visuomenę

Kompleksinės pasekmių šalinimo paslaugos nedirbantiems asmenims apima: psichologinė pagalba (savipagalbos grupės, individualios psichologo konsultacijos, psichoedukacinė grupė, specialūs motyvavimo kursai, meno terapija), grupinės ir individualios karjeros konsultacijos, pavėžėjimas. 

Paslaugos

1. Psichologinė pagalba

Sparti globalizacija, reikalaujanti gebėjimo greitai prisitaikyti ir išmokti naujų dalykų, technologijų svarba, amžius, psichologinės individo charakteristikos, išsilavinimas ir kiti ypatumai neišvengiamai susiję su kiekvienoje visuomenėje egzistuojančia nedarbo problema. Nedarbas, ypač ilgalaikis, yra vienas iš didžiausių stresorių, reikalaujančių daug psichologinių resursų. Vienas iš resursų – gebėjimas adaptyviai reaguoti į stresines situacijas bei savigarba, į ką labiausiai bus orientuojamasi paslaugų teikimo metu. Visi žmonės turi vidinių išteklių, kuriuos galima sužadinti ir sutelkti, kai iškyla rimta problema (alkoholis, nedarbas ir pan.).  Psichologinę pagalbą teikia psichologai, turintys psichologijos mokslų magistro laipsnį ir ne mažiau 5 metus konsultavimo, grupių vedimo nedirbantiems asmenims patirties. 

1.1.  Savipagalbos grupė „Motyvatorius“

Trukmė: 40 val. (10 kartų po 4 val.)

Naudojami metodai:  motyvuojantis pokalbis, projekciniai tyrimo metodai, mokymasis veikloje, psichoterapiniai, atsipalaidavimo pratimai, konsteliacijų metodas, šešios mąstančios skrybėlės, psichodramos metodas, karjeros plano sudarymas, testavimas LPIK metodika (lietuviškas profesinių interesų klausimynas), neuroedukaciniai užsiėmimai, įvairios užduotys, pratimai savęs pažinimui.

Grupės dydis: 6-12 asmenų. Nedarbas sukelia didelį stresą bei lemia dar didesnių socialinių ir psichologinių problemų atsiradimą. Savipagalba – tai gebėjimas rasti savyje ir panaudoti šiuos išteklius bei laipsniškai keisti savo gyvenimą, požiūrį į save. Grupės metu bus sukuriama saugi motyvavimo aplinka, kurioje bus siekiama suteikti kuo optimalesnę pagalbą asmeniui įsilieti į darbo rinką, mažinti priežastis, kurios galimai trukdo integruotis/grįžti į darbo rinką. Savipagalbos grupės „Motyvatorius“  nedirbantiems asmenims  tikslas – didinti nedirbančių asmenų motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, taip padedant integruotis į visuomenę.

Grupės metu siekiama: Tinkamai spręsti problemiškas situacijas; Pozityviai mąstyti; Specialiomis technikomis valdyti stresą; Didinti savivertę; Spręsti tarpasmeniniuose santykiuose iškylančias problemas; Didinti motyvaciją būti socialiai atsakingu ir vertingu; Įsitvirtinti darbo rinkoje.

1.2. Individualios psichologo konsultacijos nedirbantiems asmenims Trukmė: 1 val. (iki 10 konsultacijų)

Naudojami metodai: motyvuojantis pokalbis, LPIK (Lietuvos profesinių interesų klausimynas) metodika, NEO-PI-R metodika (pagal poreikį), neuroedukaciniai užsiėmimai, karjeros plano sudarymas, projekciniai tyrimo metodai. Nedirbantiems asmenims būdinga neveiksminga streso įveika, žema savivertė, kitos psichologinės problemos. Nedirbančio asmens elgseną ir darbo paieškos aktyvumą sąlygoja keletas tarpusavyje susijusių veiksnių: ekonominių, socialinių, emocinių bei psichologinių. Konsultacijų metu siekiama išryškinti stipriąsias kliento asmenybines savybes, didinti pasitikėjimą savimi, kas turi įtakos didesnei motyvacijai įsitraukti į darbo rinką.

Konsultacijų metu siekiama:  Didinti savivertę; Kelti gyvenimo tikslus; Stiprinti atvirumą patyrimui; Mažinti trauminę patirtį; Spręsti tarpasmeniniuose santykiuose iškylančias problemas; Didinti motyvaciją būti socialiai atsakingu ir vertingu; Įsitvirtinti darbo rinkoje. 

1.3. Psichoedukacinė grupė nedirbantiems asmenims

Trukmė: 30 val. (10 kartų po 3 val.)

Naudojami metodai:  motyvuojantis pokalbis, mokymasis veikloje, psichoterapiniai, atsipalaidavimo pratimai, metaforinės kortos, situacijų kūrimas ir analizė, neuroedukaciniai užsiėmimai, minčių lietus, karjeros plano sudarymas.

Grupės dydis: 6-12 asmenų. Psichoedukacinės grupės sukuria palaikomąją terapinę aplinką,  kurioje dalyvis analizuoja savo neigiamas patirtis, asmenybines savybes, negatyvius aplinkos stimulus, kas trukdo įsilieti/priartėti prie darbo rinkos.

Psichoedukacinės grupės metu siekiama keisti dalyvio požiūrį į gebėjimą integruotis į darbo rinką per psichoedukacines praktikas. Psichoedukacinės grupės dalyviai kiekvieno užsiėmimo metu bus supažindinami su temų svarbiausiais teoriniais aspektais, atliks praktines užduotis.

Grupėje analizuojamos temos: Svarbiausi dalykai mano gyvenime; Pasitikėjimas savimi; Tilto statymas (praeities, vidinio kritiko, aplinkos įtaka orientacijai į darbo rinką); Mano pasirinkimai; Mano mintys, jausmai, nuotaikos; Baimės; Sprendimų priėmimas (sunkumai ir galimybės); Elgesio keitimas (remiantis kognityvine elgesio terapija (pokyčių schemos integruojantis į darbo rinką); Įtampa ir stresinės situacijos. Jų prevencija ir valdymas; Moralinio poveikio priemonių vaidmuo motyvacijos procese.

1.4. Specialūs kursai nedirbantiems asmenims

Trukmė: 30 val. (10 kartų po 3 val.)

Naudojami metodai:  istorijų pasakojimas, individualizuotos istorijos atskiram grupės dalyviui kūrimas, atkaklus klausinėjimas, neuroedukaciniai pratimai/užduotys, darbas grupėse.

Grupės dydis: 6-12 asmenų. Specialių motyvavimo kursų metu orientuojamasi į kuo didesnę žmonių įtrauktį, siekiant tvaresnės jų padėties darbo rinkoje.

Motyvavimo kursų metu siekiama pasitelkiant psichologines strategijas motyvuoti dalyvį integruotis į darbo rinką.

Grupėje analizuojamos temos: Darbo ir gyvenimo iššūkių įveikimas, remiantis kognityvine elgesio terapija; Vidiniai suvaržymai ir išsilaisvinimas iš jų, naudojant neuroedukacinius pratimus; Pasirinkimų ir minčių konstravimo jėga; Mano poreikiai ir vedantysis gyvenimo tikslas; Savivertė ir teigiamas savęs vertinimas; Savarankiškumo ir savikontrolės sąsajos; Vidinio komforto gerinimas; Motyvacija per emocijas. Baimė: kiek ji kelia ir kiek mažina motyvaciją? Kaip įveikti savo baimes?; Motyvacinės poveikio priemonės; Mano, kaip motyvatoriaus sau pačiam (-iai), vaidmuo. 1.5. Meno terapija nedirbantiems asmenims

Trukmė: 18 val. (6 kartų po 3 val.)

Grupės dydis: 6-12 asmenų.

Naudojami metodai: pratimai savęs pažinimui, motyvuojantys pokalbiai/ situacijų analizė, orientuojantis į galimų priežasčių nedarbui identifikavimą, asmens stiprybių ryškinimą bei sąmoningumo didinimą palankiam pokyčiui. Meno terapija – tai savęs pažinimo procesas, kuris kyla iš emocinių žmogaus gelmių. Šis procesas orientuojasi į kiekviename žmoguje glūdintį vidinių jėgų potencialą. Meno terapija ne tik atpalaiduoja, bet leidžia pačiam žmogui pažiūrėti į turimas patirtis iš kitos pusės, pabandyti jas išspręsti per terapinį procesą ir, pasinaudojus terapiniu procesu kaip repeticija, po to viską perkelti į realų gyvenimą. Norint dalyvauti meno terapijoje – nereikia išankstinio meninio pasiruošimo ar specialių įgūdžių. Svarbiausia – noras dalyvauti. Kiekvienas dalyvis pats nusprendžia, kiek atsiskleisti, kiek papasakoti apie save užsiėmimų metu, tačiau svarbu, kiek įmanoma, išsakyti savo mintis ir jausmus, pasidalinti įžvalgomis, įvardinti sau ir grupei pajaustas stipriąsias savo asmenybės sritis/savybes.  Ši psichoterapijos forma gali stipriai prisidėti prie nedirbančio asmens motyvacijos susirasti darbą. Padės dalyviams išreikšti ir suprasti savo emocijas, poreikius per meninius užsiėmimus ir kūrybinį procesą.  Kūrybinis procesas gali padėti išspręsti kilusias psichologines problemas, pakoreguoti elgesį ir emocijas, sumažinti stresą ir padidinti pasitikėjimą savimi. Šitokiu būdu galima pasimokyti ir iš kitų patirties, susipažinti su kitų istorijomis, kurios motyvuoja palankiems pokyčiams. Grupės metu stiprinimas tarpusavio ryšys, kontrolės jausmas, vidinis pasitikėjimas, gebėjimas keisti esamą situaciją. Užsiėmimas vyksta pagal iš anksto parengtą planą, kuomet pateikiamos užduotys, relaksacijos pratimai, tačiau paliekama laiko ir laisvam jausmų, minčių, įspūdžių bei patirčių analizei, aptarimui.

Meno terapijos užsiėmimo metu siekiama: Įsisąmoninti turimą fizinę ir emocinę patirtį;  Atrasti galimas priežastis buvusiai ir esamai patirčiai;  Suvokus patirtį – atrasti joje galimybių, skatinančių palankiam pokyčiui;  Atrasti naujai galimą prasmę turimoje patirtyje, ją perkelti į realų gyvenimą;  Išveikti sunkius jausmus – pavyzdžiui, kaltę, gėdą, nuoskaudą ir pan.;  Sunkius emocinius išgyvenimus transformuoti į prasmingus pozityvius stimulus;  Įgalinti save sąmoningai naujai galimai elgsenai, situacijų suvokimui.

2. Karjeros konsultacijos

Nedirbantiems asmenims grupinių ir individualių konsultacijų metu bus pristatomi šiandieninės darbo rinkos bei verslo aplinkos ypatumai, apariamos bendradarbiavimo su įmonėmis formos ir pagrindiniai principai, dalyviai  mokysis užmegzti kontaktą bei efektyviai vystyti bendradarbiavimo santykius su darbdaviais, analizuos  sunkumus, kurie gali iškilti siekiant įsilieti į darbo rinką bei mokysis efektyviai juos spręsti. Karjeros konsultacijas teikia specialistas, turintis socialinių mokslų magistro laipsnį ir ne mažiau 3 metus konsultavimo, grupių vedimo nedirbantiems patirties.

2.1. Individualios karjeros konsultacijos

Trukmė: 1 val. (iki 10 konsultacijų)

Naudojami metodai: motyvuojantis pokalbis, aktyvus klausymas, individualių užduočių atlikimas, registracijos formų pildymas, stimuliacinės užduotys, pažangos įsivertinimas, atskiras veiksmų planas, autobiografija ir savęs charakterizavimas, asmeninis projektas ir kt. Autobiografijos metodas – asmuo įvertina save, t. y. klientas aprašo save, savo santykius, esamą gyvenimo kontekstą. Šis procesas suteikia svarbios informacijos apie kliento pasaulio suvokimą ir konstravimą. Svarbiausias metodo ypatumas – informacijos apie kliento savitumą atskleidimas. Autobiografija yra priešinga savęs charakterizavimo procesui, nes autobiografijos metu klientas skatinamas tyrinėti savo asmenines patirtis. Autobiografija – kliento kelionė per savo paties gyvenimą ir praeitį norint įvertinti svarbiausius įvykius. Autobiografijos metodas remiasi gebėjimu apžvelgti ir įvertinti savo paties veiksmus. Individualios karjeros konsultacijos teikiamos nedirbantiems asmenims, siekiant efektyvesnio asmenų įdarbinimo, taip stiprinami darbo pasirinkimo gebėjimai, tinkamai komunikuoti, pristatant save darbdaviams. Individualių konsultacijų metu orientuojamasi į motyvacijos bei iniciatyvumo reikšmingumą, sugebėjimo tinkamai prisistatyti, taip pat dėmesys kiekvieno kliento atskiro veiksmų plano sudarymui, siekiant optimaliausio rezultato.  Konsultacijų metu apibrėžiami tikslai, pokyčių mastas, nustatomi turimi ištekliai, asmeninis ir socialinis poveikis, sudaromas kalendorius ir alternatyvūs planai, atliekami eigos ir galutiniai įvertinimai bei analizuojamas sėkmingumo pripažinimas. Konsultacijų  metu siekiama: Lavinti darbo paieškai reikalingas kompetencijas; Išsiaiškinti motyvus, taip pat priežastis, dėl kurių asmeniui nepasiseka įsidarbinti; Skatinti aktyvumą ieškant darbo; Įgalinti aktyviai darbo paieškai; Ugdyti asmens verslumo, įsidarbinimo gebėjimus bei skatinti jo socialinį aktyvumą; Teikti patarimus dėl tinkamų sprendimų priėmimo profesijos pasirinkimo ir karjeros planavimo; Didinti gebėjimą spręsti iškilusius sunkumus.

Konsultacijų metu aptariamos temos: Ką klientas vertina, kokia veikla gyvenime jam sekasi; Kaip klientas praleidžia laiką ir kaip norėtų jį leisti ateityje; Pasitenkinimas esama padėtimi skirtingose gyvenimo srityse, vertybės bei lūkesčiai ateičiai; Kliento norai, pageidavimai, susiję su profesija, darbu; Gebėjimai, patirtis, kokių veiksmų reikėtų imtis ir kokios patirties reikėtų įgyti.

2.2. Karjeros konsultacijos grupė

Trukmė: 30 val. (3 kartai po 3 val.)

Grupės dydis: 6-8  asmenys.

Naudojami metodai: motyvuojantis pokalbiai,  diskusija, vaidmenų žaidimai, situacijų modeliavimas, dialogas, naratyvinis metodas, žaidimas „Kaip susirasti dabą“, vaizdinės medžiagos analizė ir kt. Karjeros atpasakojimas suponuoja asmens bendradarbiaujamojo pobūdžio nuostatą. Šis metodas klientui suteikia galimybę pristatyti svarbiausius savo karjeros momentus. Klientas detaliai nupasakoja praeities patirtis ir jau įgytą kompetenciją, gabumus, žinias. Pagrindiniai atpasakojimo elementai: veikėjai, aplinkybės, diskusija, įvykiai, reikšmė. Atpasakojimo pabaigoje galima apibrėžti būsimus socioprofesinės adaptacijos būdus. Efektyvus konsultavimas grupėje padeda nedirbantiems asmenims prisitaikyti prie pokyčių, priimti tinkamus sprendimus, susijusius su jų asmeninės karjeros projektavimu.

Grupės metu siekiama: Lavinti dalyvių bendravimo įgūdžius grupėje; Stiprinamas grupės dalyvių pasitikėjimas savimi;  Stiprinamas sugebėjimas atrasi save kaip unikalią asmenybę grupėje; Kiekvienam grupės dalyviui dalinantis savo patirtimi ir žinomais darbo paieškos būdais su kitais grupės dalyviais yra praplečiamos įsidarbinimo galimybės.

Grupėje analizuojamos temos: Pasirengimas darbo paieškai (aktyvumas ieškant darbo – naudojamų būdų aptarimas;  norimo darbo ir tinkamumo jam apsibrėžimas; profesinių gebėjimų sąrašas ir asmeninių kompetencijų įsivardijimas, atsižvelgiant į pageidaujamą darbą; įvaizdis internete (pasitikrinimas ir koregavimas);  CV parengimas – formos pasirinkimas, formuluotės gyvenimo aprašyme); Žaidimas „Kaip susirasti darbą“, kreipimosi būdai / kanalai/ informavimas apie save (darbo paieškos strategijų parinkimas; pažįstamų sąrašo sudarymas, kontaktų rato plėtimas; socialinių tinklų naudojimas darbo paieškai; skelbimo apie darbo paieškas formulavimas; pasiskelbimas CV duomenų bazėse; skelbimų paieška interneto darbo paieškos portaluose ir kitur; darbo skelbimų analizė, tinkamo skelbimo atsirinkimas; dominančių įmonių atsirinkimas); Neįsidabinimo priežastys ir įsidarbinimo galimybės, darbo paieškos įrankiai (problemos, kurios trukdo įsidarbinimui, esamas ir numanomas galimybes, laikinio įdarbinimo agentūras; socialinių tinklų naudą, pažinčių ratas, savanoriška veikla darbo patirties įgijimui) Kreipimasis į darbdavį (informacijos apie įmonę, apie laisvas darbo vietas įmonėje rinkimas; dominančių įmonių karjeros skiltys internete – formų pildymas; CV pritaikymas konkrečiai pozicijai; CV siuntimas į įmones, laiško darbdaviui formulavimas; tiesioginis kreipimasis telefonu; tiesioginis kreipimasis, nuvykstant į įmonę; pasirengimas konkrečiam darbo pokalbiui, sunkių klausimų aptarimas;  aptarimas po darbo pokalbio, mokymasis iš klaidų). 2.3. Darbo klubas

Trukmė: 30 val. (10 kartų po 3 val.)

Grupės dydis: 6-12 asmenų.

Naudojami metodai: motyvuojantis pokalbiai,  diskusija, vaidmenų žaidimai, situacijų modeliavimas, dialogas, naratyvinis metodas, vertybių išaiškinimas, istorijų pasakojimas, kompetentingumų įvertinimas, savarankiška paieška, kognityvinis informacijos apdorojimas, neuroedukaciniai užsiėmimai ir  kt. Kompetentingumų įvertinimas – kai klientas nori pradėti naują socialinį arba profesinį gyvenimą, konsultavimo  procese  įvertinami asmeniniai ir profesiniai kliento gebėjimai. Šio metodo tikslas – analizuoti ne tik kompetentingumus (asmeninius, profesinius), bet ir motyvaciją, sugebėjimus,  įgūdžius. Kompetentingumų įvertinimas padeda klientui pačiam įvertinti turimas galimybes, projektuojant savo asmeninę karjerą. Praktiškas, aktyvus ir dalyvavimą integruojantis modelis. Darbo klubo dalyviai, prižiūrimi vadovo, ne tik atranda, bet ir ugdo savo kompetentingumą, gabumus, gebėjimus. Šiuo atveju norima pasiekti maksimalaus dalyvių savarankiškumo, kad jie patys galėtų atrasti ir tobulinti savo gabumus. Darbo klubas turi dvigubą struktūrą.  Pirmoji dalis – teorinis darbo paieškos mokymas (t. y. poreikių, gabumų ir interesų įvertinimas, reikalingos informacijos rinkimas ir sisteminimas ir t. t.), antroji – praktinis žinių pritaikymas (pvz., darbo pokalbių modeliavimas, susisiekimas dėl interviu su įmonėmis telefonu ir t. t.).

Darbo klubo tikslas – ne tik susirasti, bet ir padėti išlaikyti darbą. Analizuojamos temos: Šiandieniai gyvenimo stimulai (pliusai ir minusai); Mano asmeniniai gebėjimai; Aktualūs darbinio, profesinio gyvenimo klausimai; Autokoncepcija, tarpasmeniniai ryšiai; Asmeninės ribos su aplinkiniu pasauliu; Savikontrolė; Struktūrinė integracija; Priešiško nusiteikimo pavojai; Asmeninės karjeros projektavimas; Savojo „Aš“ priėmimas.

3. Pavėžėjimo paslauga

Atvežimas ir (arba) parvežimas automobiliu į/iš paslaugų teikimo vietos Pavėžėjimo paslauga teikiama tiems asmenims, kurie neturi galimybių atvykti į mokymų ar psichologinės pagalbos veiklas nedirbantiems asmenims (neturi galimybių naudotis viešuoju transportu ar asmeniniu transportu).

Paslaugų metu siekiama sudaryti sąlygas gauti paslaugas nedirbantiems asmenims, nesant galimybių savarankiškai atvykti į paslaugų teikimo vietą.